Su kalendoriniu pavasariu pamažu bunda ir gamtos pavasaris. Po truputį daugėja šviesos, šilumos, pradeda grįžti…
Iš viso kvizų bazėje: 230 Iš viso klausimų bazėje: 3944 Iš viso žaista kartų: 2053
Sėkmės!
Laikas baigėsi!
Kvizas „VELYKOS“
Šį kvizą sudaro 7 dalys - klausimai apie pačią Velykų šventę, testas, klausimai su raidinėmis ir vaizdinėmis užuominomis, klausimai apie Velykų simbolius, Velykų svarbą lietuviams ir pasauliui.
Liko kartų išspręsti užduotis: 3
1 / 35
1. Etnologai sutaria, kad apeigose verbos simbolizuoja atbundantį pavasarį ir gyvybę, o JAM suteikiama apvalančios, gražinančios sveikatą, apsaugančios gyvulius nuo metafizinio blogio substancijos reikšmė. Kas yra JIS?
Jūsų atsakymas neteisingas!
Jūsų atsakymas teisingas!
Paaiškinimas: Regina Merkienė rašė: „Rykštelei priskiriama atbundančio pavasario, gyvybės šakelė, o vandeniui – apvalančios, gaivinančios, grąžinančios sveikatą, atnaujinančios ir pagražinančios, apsaugančios žmogų, gyvulius ir namus nuo metafizinio blogio substancijos reikšmės“. Šaltinis 1
2 / 35
2. Norėdama pasveikinti su šv. Velykomis, viena kompanija išsivertė su tuščiu lapu ir jo apatiniame kampe pateiktu šios kompanijos logotipu, „tapusiu“ velykinio kiškučio ausimis. Parašykite pirmas tris šios kompanijos pavadinimo raides.
Paaiškinimas: Kompanijos „Mcdonald's“ logotipe esanti raidė „M“ primena kiškio ausis. Kompanijai to pakako, kad pasveikintų visus su šv. Velykomis. Šaltinis 1
3 / 35
3. „Skerdžiaus“ veikėjas Valainis turėjo penkias dukras, tačiau išaušo metai, kai po Velykų Valainiai susilaukė sūnaus. Krikštynoms buvo pasirinktos JOS - dar viena svarbi krikščionių šventė, nors pagal vaikų skaičių buvo galima švęsti ir savaite anksčiau. Kas yra JOS?
Paaiškinimas: Vincas Krėvė-Mickevičius rašė: „Linksmos ir triukšmingos buvo krikštynos antrą Sekminių dieną pas Valainį; krikštino pirmą savo sūnų, kurio ilgai laukė ir belaukdamas jau net paseno. Tikrai, gimė jam ir sūnus, gimė jisai tik po Velykų, bet krikštynas atidėjo Valainis Sekminėms, kad geriau pasidžiaugtų, geresnes ir iškilmingesnes krikštynas iškeltų“. Sekminės švenčiamos sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Šaltinis 1 Šaltinis 2
4 / 35
4. Didįjį ketvirtadienį įprasta švarinti namų kertes ir tvarkyti palubes iki tol, kol nelieka nė vieno JO. Viename kūrinyje Antanas A. Jonynas pavadino palėpėje spindintį JĮ su vualiu, bandančiu uždengti visa reginčias akis. Įvardykite JĮ sudurtiniu žodžiu.
Paaiškinimas: Kristaus prisikėlimas sutampa su gamtos virsmu, vejančiu šalin žiemos pilkumą, nuplėšiančiu snaudulio voratinklius. Antanas A. Jonynas eilėraštyje „Voratinklis“ rašė, kad jis - lyg vualis galintis uždengti, ne visa reginčias akis, o tik arbatinuką, kuriame sukunkuliuoja nepavojingas paprastumo ilgesys. Šaltinis 1 Šaltinis 2
5 / 35
5. 2020 m. sveikindami su šv. Velykomis pandemijos išbandymų akivaizdoje Lietuvos vadovai linkėjo piliečiams vienybės, tačiau gerokai apsiriko, kadangi Pasaulio lietuvių vienybės diena yra švienčiama... Kurį mėnesį?
https://bareikinis.lt/wp-content/uploads/2023/03/0201.mp3
Paaiškinimas: Gitanas Nausėda sveikindamas linkėjo atsispirti paikoms avantiūroms ir tarpusavio susipriešinimui pavojaus akivaizdoje. Viktoras Pranckietis sveikinime su šv. Velykomis tikėjo, kad negandos baigsis, o Lietuva susiburs stipri ir vieninga. Tuo tarpu liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena (tądien minimos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinės). Skambėjo Liepos Mondeikaitės atliekama daina „Palinko liepa šalia kelio“. Šaltinis 1 Šaltinis 2 Šaltinis 3
6 / 35
6. Strakatukas, vilkašonis, šulinukas, kripukė, vežimas, rugelis, vištakojis ir keletas kitų. Kas tai?
Paaiškinimas: ypač gražius raštų pavadinimus išsaugojo mūsų močiutės dzūkės: strakatukas, vilkašonis, lygiašonis, šulinukas, rūtukė, kripukė, dantukas, saulukė, mėnulukas, žvaigždukė, skiltuvukas, ratukas, vežimas, linelis, rugelis, vištakojis. Šaltinis 1
7 / 35
7. Iš to, kiek kartų Kristijonas Donelaitis „Metuose“ paminėjo Velykas, galima susidaryti įspūdį, kad ne šventes aprašyti jam buvo svarbiausia. Vieną kartą autorius Velykas paminėjo „Rudenio gėrybių“, kitą kartą - „Žiemos rūpesčių“ pabaigoje. Kiek kartų apie Velykas jis užsiminė „Pavasario linksmybėse“?
Paaiškinimas: verta pastebėti, kad Velykas Kristijonas Donelaitis mini, kai kalbama apie maistą - vienu atveju Velykos laikomos žemės darbų pradžia, kitu atveju - kiek liko iki Velykų laukti, kai trūksta maisto. Beje, Kalėdas autorius „Metuose“ taip pat mini tik dukart. Šaltinis 1
8 / 35
8. Kiaušinių dažymui lietuvių senolės ruošia „skroską“ iš ąžuolo ar juodalksnio žievių, senų gelžgalių, suodžių ir smulkintų burokėlių. Kokios spalvos yra gauta „skroska“?
Paaiškinimas: į tokius dažus pamerkti margučiai įgydavo ryškiai juodą žemės spalvą. Spalvos buvo labai svarbios lietuvių simbolikoje. Juoda spalva senoliams buvo viena iš pagrindinių spalvų, nes sakoma, kad ji visas spalvas sugeria. Tai pirmapradiškumas, juk tamsos gelmėse gimsta šviesa. Šaltinis 1
9 / 35
9. Grybas, burbulas, medelis, šakotis, povo akis, povo plunksna, varlės akis, Kazimiero širdelė. Kas tai?
Paaiškinimas: figūrinės verbos Lietuvoje paplito XX a. aštuntame dešimtmetyje. Jos galėjo būti šakotos, surištos iš atskirų detalių ir pagal jų formas vadinamos grybais, burbulais, medeliais, šakočiais. Volelinių verbų raštuose vyravo rombai, skersinės ir vainikinės juostos, trikampiai, zigzagai, jų pavadinimai - „povo akis“, „povo plunksna“, „varlės akis“. Šaltinis 1 Šaltinis 2
10 / 35
10. Šių eilučių autorius - Maironis. O kaip vadinasi kūrinys, iš kurio ši ištrauka?
Paaiškinimas: „Jaunosios Lietuvos" poemos antrosios giesmės pradžioje Maironis rašė: Bet štai ir sulaukėm! Giesmė velykinė // Išbėgo į tolimą dangų šaunai; / Užkaito iš džiaugsmo atšalus krūtinė, // Ir laimės ilgėjos nubudę sapnai. Šaltinis 1 Šaltinis 2
11 / 35
11. (atsakyme yra -UKŠ-) Šio eilėraščio apie valdžios požiūrį į paprastus piliečius ištraukoje praleidome vieną žodį - JAS. Kalbant apie JAS, minimi kalnai. Kas yra JOS?
Paaiškinimas: anot alytiškio Vaclovo Matažinsko, eilėmis jis rašo apie viską: gyvenimą, meilę, džiaugsmą ir skausmą, bet tenka rašyti ir apie valdžios paniekinamą požiūrį į paprastą pilietį, kaip ir šis atvejis, dėl mokesčio už šiukšlių išvežimą branginimo mano gimtajame mieste. Eilėraštyje jis mini ir šiukšlių kalnus. Eilėraįčio ištrauka buvo pateikta ant suglamžyto popieriaus, kurį dažnai galima rasti poetų šiukšliadėžėse. Šaltinis 1
12 / 35
12. (atsakyme yra -UKŠ-) Velykos dar vadinamos vėlių išėjimo į gamtą paminėjimo diena, o vėlėms senovėje buvo suteikiamas mistifikuotas JŲ pavidalas. Kas yra JIE?
https://bareikinis.lt/wp-content/uploads/2023/03/0101.mp3
Paaiškinimas: anot miškų urėdo Šarūno Laužadžio, vėlių išėjimo į gamtą paminėjimo diena - Velykos sietinos su paukščiais, kadangi nuo neatmenamų laikų paukščiai buvo mistifikuojami, paukščio pavidalas dažnai buvo suteikiamas ir vėlėms. Skambėjo dainos „Paukščiai“ vienos iš interpretacijų įžanga. Šaltinis 1 Šaltinis 2
13 / 35
13. (atsakyme yra -UKŠ-) „Dėdėse ir dėdienėse“ aprašomos Velykų išvakarės: mažąjį Adomuką aplanko Velykius, o rytui išaušus iš po priegalvėlio išrieda du raudonu kiaušiniu, dažyti tais laikais populiariausiu būdu - JAIS. Įvardykite JUOS dviem žodžiais.
Paaiškinimas: Vaižgantas rašė: „Adomukas jau patyrė Velykių buvus: iš po jo priegalvėlio keliantis išriedėjo du raudonu kiaušiniu, tokiu, kaip šeštadienį svogūnų lukštais juos motutė virino. Pagriebęs į abidvi rankeli, nė kelinėlėmis neužsimovęs, nubėgo į motutę pasidžiaugti“. Šaltinis 1
14 / 35
14. (atsakyme yra -UKŠ-) Vanagų kaimas Klaipėdos rajone savo išaukštinimo valandos sulaukė 1935 m. romane. Tiesa, tuomet kaimo pavadinimas buvo kitas. Koks?
Paaiškinimas: 1897 m. sausio 23 d. Vanaguose gimė Ieva Simonaitytė. Gimtąjį kaimą ji pavaizdavo romane „Aukštujų Šimonių likimas“. Šaltinis 1
15 / 35
15. (atsakyme yra -UKŠ-) Visiems, įskaitant ir kunigą, atrodė, kad Antano Vienuolio kūrinio veikėjas Jonas Navikas, paklaustas apie kitų metų Velykų datą, iš žvaigždžių ją išbūrė. Ir dar kitų, ir dar kitų. Mat Jono profesija Užuožeriuose buvo negirdėtas žodis, todėl visi jį vadino pravarde. Kokia?
Paaiškinimas: Antano Vienuolio kūrinyje „Astronomas Šmukštaras“ veikėjai stebisi, kaip astronomas Jonas Navikas pasako vis kitas Velykų datas, vien tik pasukiodamas savo lazdą, o Užuožerių kunigui belieka tik patvirtinti, kad astronomas yra teisus. Šaltinis 1
16 / 35
16. Tai Ostara - JO deivė, nuo kurios kildinamas angliškas Velykų pavadinimas. Kas yra JIS?
Paaiškinimas: žodis „Easter“ kilo nuo vakarų germanų pavasario deivės Ēostre (arba Ostaros) pavadinimo. Šaltinis 1 Šaltinis 2
17 / 35
17. Koks prekinis ženklas gražių šv. Velykų tokiu būdu palinkėjo vengrams?
Paaiškinimas: „Milka“ prekinis ženklas atpažįstamas iš violetinės spalvos ir šokoladinio kiškučio, kurio stilizuotos ausys ir kyšojo reklaminiame sveikinime. Šaltinis 1
18 / 35
18. Ką žaidė šio paveikslėlio dešinėje pavaizduotas kiškis?
Paaiškinimas: dažasvaidis - komandinis žaidimas, kuriame kaukes ar šalmus dėvintys žaidėjai šaudosi iš pneumatinių ginklų želė šratais. Šaltinis 1 Šaltinis 2
19 / 35
19. Šiame paveikslėlyje kiaušinis sako turintis JĄ. Kas yra JI?
Paaiškinimas: šioje karikatūroje tatuiruotė labai panaši į kiaušinio lukšto įtrūkimą. Šaltinis 1
20 / 35
20. Tai vienos reklamos agentūros velykinio sveikinimo, kuriam buvo pasitelkti pasaulinės kompanijos simboliai, fragmentas. Koks pasaulinės kompanijos pavadinimas?
Paaiškinimas: reklamos agentūra „Limescent“ velykiniam sveikinimui pasitelkė kompanijos „Twitter“ paukštelį ir tweetus. Šaltinis 1
21 / 35
21. Numizmatika besidominčių piliečių „Facebook“ paskyroje balandžio 1 d. buvo papokštauta, kad 1936 m. Juozas Zikaras siūlė JĄ pavaizduoti ant vieno lito monetos - tuomet tai buvo Lietuvos ūkio varomoji jėga. Tarpukariu JI buvo didžiuliu tradicinio Velykų stalo delikatesu. Įvardykite JĄ dviem žodžiais.
Paaiškinimas: etnologė Dalia Senvaitytė primena senąsias lietuvių Šv. Velykų tradicijas - kiaulės galva buvo didžiulis tradicinio Velykų stalo delikatesas. Balandžio 1-ąją pokštauta, kad 1936 m. Juozas Zikaras, buvęs atsakingas už metalinių litų dizainą, pateikė naujo dizaino Lito maketą. Lietuvos ūkio varomoji jėga buvo kiaulininkystė, todėl apskritimo centre, Kauno senamiesčio fone, buvo vaizduojama didelė nusipenėjusi ant užpakalinių kojų sėdinti kiaulaitė su per sprandą perjuostu kaspinėliu. Kairėje pusėje – „1“, dešinėje – „Litas“, apačioje – „1936“. Šaltinis 1 Šaltinis 2
22 / 35
22. Vienas iš Kūtvailiškių vaikų, aprašytų Žemaitės „Marčioje“, šiuo žodžiu nupasakojo, ką veiks Velykų rytą. Ši veikla turi ir savo taisykles. Įvardykite ją bendriniu žodžiu.
Paaiškinimas: ridenimas – populiariausias Velykų žaidimas. Iki šių dienų yra išlikę trys pagrindiniai margučių ridenimo būdai: ridenimas loveliu, ridenimas lygioje vietoje ir ridenimas lazda. Vienas iš „Marčios“ veikėjų sakė: „Ij mūsų dažys jaudonai, as nemusu, jitinėsu“. Šaltinis 1 Šaltinis 2
23 / 35
23. Violeta Mičiulienė pasidalijo savotišku kiaušinių dažymo būdu: „nudažius kiaušinius įvairiausiomis spalvomis ar svogūnų lukštais, kai šie atvėsta, nuveži į mišką iš vakaro. Padedi ant JO ir išvažiuoji, o kitą dieną randi tikrą stebuklą“. Simboliška, kad senovėje šeimininkės, norėjusios sėkmingos galvijų vados, Didįjį Ketvirtadienį tvarte supildavusios JĮ. Kas yra JIS?
Paaiškinimas: kultūrologė Irena Seliukaitė rašė: „Jei nori, kad keltuvos (galvijai) vestus, tai Didžiojo četvergo ryti atneš skrudielyną, supilia tvartan, tai bus keltuvos kai skrudėlių“. Anot Violetos Mičiulienės, skruzdėlės - puikios kiaušinių margintojos. Šaltinis 1
24 / 35
24. (i) Ant Velykų stalo šeimininkės stengiasi padėti apvalios formos JĄ, primenančią, kad Dievas neturi pradžios ar pabaigos. Anksčiau tikėta, kad subliūškusi JI reiškia šeimos nario išvažiavimą iš namų. Kas yra JI? (ii) Senovėje tikėta, kad KITA „švarina“ aplinką nuo blogos akies, piktų dvasių ar ligų. KITA buvo šventinama bažnyčiose, o per Didžiąją savaitę surištus KITOS mazgelius tamsiausiose pirkios kertėse turėdavo kiekviena šeimininkė, o paprašyta paduoti KITOS turėjo šypsotis, kad ateityje ginčų nekiltų. Kas yra KITA? Jungtuku „ir“ sujunkite abu atsakymus ir parašykite gautą rezultatą.
Paaiškinimas: (i) Tai, kad duona yra apvali, taip pat mums siunčia priminimą, jog Dievas neturi pradžios ar pabaigos, yra visur ir visada; o duonos saldumas simbolizuoja Dievo malonę. Anot prietaro, jei duona kepimo krosnyje subliuško – kažkas iš namų išvažiuos. (ii) Libertas Klimka ir Irena Seliukaitė rašo, kaip tokios druskos pasigaminama Adutiškio apylinkėse (Švenčionių r.): „Jos būdavo prisiruošiama Didįjį ketvirtadienį, priberiama į puodynėlę, kuri prieš saulės teką pastatoma ant prieždos ir turi ten išbūti iki Velykų ryto“. Šaltinis 1 Šaltinis 2
25 / 35
25. Kai kuriose Lietuvos vietovėse siekiant užsitikrinti savo ūkio gerovę prieš Velykas buvo raganaujama. Norint, kad ateityje iš kaimynų būtų nauda, reikėdavo Didįjį ketvirtadienį apjoti visą sodžių ant JO. Jonas Jablonskis JUO vadino moterį, mokančią sukurstyti savo vyrą. JĮ primenančias raides galima rasti ir šiame tekste. Koks daiktas yra JIS?
Paaiškinimas: etnologas Jonas Balys pateikia tokį aprašymą: „Daugeliškyje raganaudavo norėdami užsitikrinti savo ūkio gerovę: jeigu nori, kad kaimynų nauda tau būtų, apjok Didįjį ketvirtadienį visą sodžių ant kačergos“. Jonas Jablonskis sugalvojo žodį „žarsteklis“, tik iš pradžių jis taip vadino savo pačią, ne kartą gainiojusią jį su žarstekliu. Žarstekliai primena raidę „J“. Šaltinis 1
26 / 35
26. 1928 m. balandį Čikagoje pradėtas leisti juoko ir dainų mėnraštis „JIS“. Pirmojo numerio įžangoje paaiškinama, kad JIS - Lietuvos velykaitis. Kas yra JIS?
Paaiškinimas: 1928 m. išleisto JAV lietuviams skirto mėnraščio įžanga buvo pavadinta „Redaktoriaus išsižiojimu“. Čia paaiškinama, kad margutis - tai margintas Velykų kiaušinis, Lietuvos velykaitis, linksmutis laikraštukas, svečias meilutis, juoko draugutis, dainų dainutis ir šnekutis pleputis. Šaltinis 1 Šaltinis 2
27 / 35
27. Nors graikų kalboje JIS reiškia „nedalomą“, viena šiuolaikinė menininkė atskyrė vieno kiaušinio trynį nuo baltymo ir iškepė JĮ ant keptuvės - trynys liko viduryje, o aplink vaizduojamas baltymo judėjimas aplink trynį. Kas yra JIS?
Paaiškinimas: atomas (gr. „atomos“ – „nedalus“) - mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, turinti visas jo chemines ir fizikines savybes. Meksikietė Michele Baldini išgarsėjo įvairiomis keptomis kiaušinio trynio ir baltymo kompozicijomis. Vienoje iš jų galima pamatyti ir atomą. Šaltinis 1 Šaltinis 2
28 / 35
28. Anot vieno kunigo, 1951 m. Velykos buvo labai ankstyvos, todėl pasidaryti vyno teko iš ANTRŲJŲ. Tuo tarpu PIRMĄSIAS greta rugio varpų, lapų ir kita su maistu susijusia gyvastimi galima rasti aukso siūlais siuvinėtas ant kunigų arnotų. Vienoje karikatūroje kūrybingi žmogeliukai PIRMĄSIAS gauna pripūsdami ANTRĄSIAS. Kas yra tos ANTROSIOS?
Paaiškinimas: kunigas Kazimieras Prialgauskas prisimena, kad ankstyvą pavasarį vynuogių dar nebuvo, tad mišių aukojimui vyną gamino iš razinų. Vynuogių kekės - dažnas kunigų liturginių drabužių atributas. Karikatūroje maži žmogeliukai pučia razinas ir gauna vynuoges. Šaltinis 1 Šaltinis 2
29 / 35
29. Anot lietuvišką JŲ tradiciją gaivinančios tautodailininkės, Lietuvoje pradeda trūkti kokybiškų žaliavų JIEMS - tenka pirkti iš Vokietijos ir už saujelę mokėti virš dešimties eurų. Moteriai pavyko, kad JIE būtų įtraukti į tautinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, o kitas tikslas - UNESCO sąrašai. Juk JIE paprastai neišlieka, o restaruruoti JUOS yra ypač sudėtinga. Kas yra JIE?
Paaiškinimas: tautodailininkės Marijos Liugienės įsitikinimu, šiaudų sodai Lietuvoje tikrai buvo dar iki Kalėdų eglučių paplitimo XIX a. pradžioje. Šiaudas – trapi medžiaga, ir kūriniai iš jos paprastai ilgai neišlieka, o restauruoti juos – ypatingai sudėtinga. Seniausias sodas saugomas Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose, ir jo amžius yra apie 100 metų. Šaltinis 1
30 / 35
30. Galima sakyti, kad JIS - tikras Europos bendrystės pavyzdys: 1974 m. JĮ sukūrė italai, pirmą pavadinimo žodį davė vokiečiai, kitą - anglai, o žaliavą JAM atvežė ispanai. Parašykite pirmą JO pavadinimo žodį?
Paaiškinimas: šokoladinį kiaušinį „Kinder Surprise“ 1974 m. pradėjo gaminti kompanija „Ferrero“, pavadintas jis vienu vokišku ir vienu anglišku žodžiu, o šokoladą į Europą atvežė ispanai. Šaltinis 1
31 / 35
31. Petro Cvirkos „Cukrinių avinėlių“ veikėjai - vaikai, bandantys savarankiškai suvokti pasaulį. „Su saule lyja - karalius duonos neteko“,- šaukia abu, o pamatę JĄ nuščiūva: vienas klausia, iš ko JI padaryta, o kitas nedrąsiai atsako, kad turbūt iš rašalo, kur kiaušinius per velykas margina. Kas yra JI?
Paaiškinimas: po nulyto lietaus pasirodo graži vaivorykštė, kurios spalvos vaikams primena per Velykas dažomų kiaušinių spalvas. „Gaila, kad mes neturime buteliukų, ot būtų rašalo!“,- diskutuoja vaikai, tikėdamiesi parsinešti vaivorykštės spalvas namo. Šaltinis 1
32 / 35
32. 2021a-aisiais Lietuvos ambasadorius Japonijoje Didįjį šeštadienį dalyvavo renginyje, rankoje laikydamas pagrindinį renginio objektą, kuris, kaip ir margutis, taip pat turi dažymo ir marginimo tradicijas, tačiau yra gerokai didesnis (apie 71 cm) ir sunkesnis (apie 1,2 kg). Įvardykite šį objektą dviem žodžiais.
33 / 35
33. Antanas Vienuolis apsakymų cikle „Legendos“ aprašė veikėją, kuris šventą dieną turėjo budėti JOJE. Čia buvo taip tylu, kad buvo girdėti laikrodžio tiksėjimas direktoriaus kabinete, o pats veikėjas save palygino su šunimi, kuris pririštas prie būdos ir negali nė minutei atsitraukti. Kas yra JI?
Paaiškinimas: vaistininko padėjėjas Martynas Gudelis galvojo: „Ar tau Kalėdos, ar Velykos, ar Kūčios, ar Nauji metai, o tu sėdėk, kaip šuo prie būdos pririštas, ir niekur nė minutei neatsitrauk. Štai, kad ir dabar: juk kas šventą naktį eis vaistinėn...“ Šaltinis 1
34 / 35
34. „Altorių šešėly“ aprašomas atvejis, kaip per Velykas apsijuokė nesėkmingai bandęs užgesinti žvakes bažnyčios patarnautojas, sirgęs liga, kurios mokslinis pavadinimas - miopija. Kokiu sudurtiniu žodžiu šią ligą vadina lietuviai?
Paaiškinimas: Vincas Mykolaitis-Putinas rašė: „Antrą Velykų dieną visiem juoko buvo pridaręs akolita Balselis. Turėdamas silpnas akis, jis, per sumą pamokslui gesindamas žvakes, niekaip negalėjo pataikyti užmauti ant jų kaušelio ir, prakišdamas jį pro žvakę, siekė kažkur apie švento Petro statulos barzdą. Tas žvakių gesinimas, matant celebransui, visiem klierikam ir žmonėm, būdavo didžiausia trumparegių kankynė“. Trumparegystė (arba miopija) – tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Šaltinis 1 Šaltinis 2
35 / 35
35. Tarpukario Lietuvoje per Velykas vaikai aplink bažnyčią nešdavo ir mušdavo dirbtinę JĄ, tokiu būdu minėdami gavėnios pasninko pabaigą. JI - vokiškas moters vardas, kilęs nuo lotybiško žodžio „caelum“, reiškiančio „rojų“. Kas yra JI?
Paaiškinimas: tarpukariu Didįjį ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį gausiai lankyta bažnyčia. Vaikai aplink bažnyčią nešdavo dirbtinę silkę ir ją mušdavo. Taip tikriausiai minėta gavėnios pasninko pabaiga. Silkė - moteriškas vardas, deminutyvinė Secilijos atmaina. Šaltinis 1 Šaltinis 2
Jūsų rezultatas yra
Rezultatų vidurkis yra 25%
Pasidalinkite savo rezultatu:
Pakartoti kvizą
Vartotojo vardas arba el.paštas
Slaptažodis
Prisiminti duomenis